Kiekvieną mėnesį atrandu po naują augalą, kurio dar neuždominavau.
Maniau, kad šį mėnesį tai bus persimonas, nes pirmą kartą jo paragavau tik prieš savaitę. Žinau, gėda.
Tačiau, pasirodo, ne. Žirniai yra spalio atradimas. Ir ne tie koncervuoti žali, o džiovinti ir geltoni. Labai rekomenduoju juos atrasti arba atrasti iš naujo, nes žirniai yra ne tik studentams įperkamas kiaulių pašaras, bet ir labai maistingas ir be galo skanus produktas. Skaityti toliau
Kai prieš beveik penkerius metus pasakiau močiutei, kad nebevalgysiu jos kotletų, jai buvo didžiulis emocinis smūgis, nes būdama maža buvau didžiulė jos kotletų mylėtoja.
Gal dėl to buvau panaši į kotletą (hehe).
Nepaisant mano dabartinio gyvenimo būdo, kai močiutė kepa kotletus ir pakvimpa visi namai, grįžtu į vaikystę ir sunkiai atsidūstu. Ne, tai nepriverčia manęs valgyti gyvūnų, bet tas kvapas kažką tokio turi, nors tu ką.
Ir taip visai netyčia atradau keistai močiutės kotletų skonį atkartojantį daržovinį kotletą, kurį pavadinau moderniu močiutės kotletu. Skaityti toliau
Kartais tenka eiti į gimtadienius. Į visus gimtadienius atnešu kažkokį savo gamintą dalyką, nes 1. galiu žmonėms parodyti, kad nebūtinai skanumynai privalo būti su pienu/kiaušiniais/kvietiniais miltais/(mėsa?) ir 2. turiu priežastį pusę dienos maltis virtuvėj, viską ragauti ir stengtis, kad gautųsi skaniai ir gražiai. Pastarasis punktas kartais lieka neįgyvendintas, bet dar prie to dirbu.
Šį savaitgalį į gimtadienį atnešiau saldžių bulvių ir žemės riešutų sviesto braunių su klevu sirupu. GYVO baro virėja buvo apstulbusi jų skoniu, vadinas, kažkas paviko.
Mane galima lengvai nupirkti skaniu ir aštriu rytietišku maistu. Ar tailandietišku, ar indišku, ar artimųjų rytų.
Tik deja, niekas manęs juo nupirkti kažkodėl nebando. Todėl viską turiu sau ruošti pati.
Buvau girdėjus apie kažkokią turkišką parduotuvę už Europos, bet neteko ten lankytis. Tačiau tas rojus atsidarė ir Oze. Ten radau avinžirnių miltų ir nuostabiųjų MDH prieskonių, kurie visus patiekalus padaro skanius. Dėl to nusipirkau pusę parduotuvės ir iškepiau daržovių pakorų, kurios yra labai lengvas ir populiarus indiškas užkandis. Arba patiekalas, jei vietoj vienos suvalgomos mmm dešimt? Skaityti toliau
Chilli con carne yra nuostabus Texaso patiekalas, kurio originalaus niekada neteko ragauti.
Bet tai nereiškia, kad šis patiekalas negali būti toks pats nuostabiai skanus ir aštrus išėmus karnę.
Daug ingredientų, daug skonių, daug aštrumo, daug chilli sin karnės. Rojus.
P.S. Receptas dviem nelabai dideliem žmonėm su dideliais skrandžiais.
Esu girdėjusi komentarų, kad mano visas maistas yra garnyras. (wow burn labai prikolas miriau)
Norėčiau pasiginčyti, kas iš tiesų yra garnyras. Garnyras (kad ir koks valgykliškai tarybinis žodis jis būtų, fui) yra kažkas sveiko, ko jums pagailėjo virėja teta Aldona, nes tingėjo tarkuoti daugiau morkų ir kopūstų. Ir jis vadinamas garnyru tik todėl, kad jo nedaug. Patrigubinus tą liūdną garnyrą jis tampa dideliais pietum, po kurių sėdi visas skanus ir patenkintas iki vakarienės.
Tai čia bus mano ne garnyras.
Labai dažnai gaminu iš to, ką randu šaldytuve, nes būdama parduotuvėj perku negalvodama, ką čia gaminsiu. Imu viską iš eilės.
Kartais pritaikau patiekalams nusistovėjusius pavadinimus kaip karis, kugelis ir panašiai, bet kartais mano naudojami ingredientai neatitinka originalaus patiekalo sudėties.
Todėl šitas dalykas yra toks truputį pasišaipymas iš indų virtuvės ir nedrįstu jo vadinti kariu. Dėl to jis bus kažkoks troškinys.
PS Evelina, jei skaitai, jis tau:*
Arba tiksliau – heart attact PB cups.
Reese’s PB cups pagaliau atsirado ir Lietuvoje. Nors niekada nesu jų ragavusi dėl neveganiškos sudėties, atsiliepimus girdėdavau tokius: “suvalgysiu tik vieną, nes diabetas“ ir “o dieve“ ir buvo aišku, kad tai kažkas TOKIO. O kadangi viską neveganiško galima padaryti veganiškai, tai pasiknisau nete ir radau gerų idėjų veganiškam širdies smūgiui be diabeto (arba su mažesniu). Skaityti toliau
Kartais gyvenime sekasi. Sekasi taip, kad nusiperki 18kg bananų už 5 eurus. Pusę užšaldai ledams, o iš kitos pusės visą savaitę kepi bananų duoną ir ji neatsibosta, nes yra labai skani.
Pristatau savo Melburno bananų duonos receptą, kuris dar pritaikytas ir mano likimo broliams ir sesėms, netoleruojantiems gliuteno.
P.S. Ingredientų atrodo daug, nes jų ir yra daug, kad būtų skanu. Skaityti toliau
Kai šaldytuvas nebeužsidaro nuo Mykolo mamos cukinijų, reikia spręsti problemą.
Pirmą kartą dariau burgerį, o kadangi nevalgau beveik nieko, kas įeina į įprastą burgerį, tad teko jį modifikuoti, ir jis, kaip močiutė sakė, gavosi VISAAAI nieko.
Jeigu nesergate celiakija ir gliutenas jums neklijuoja žarnų (hiperbolė), salotų lapai vietoj bandelės nėra būtini. Bet užtat kaip gražu ir spalvota! Skaityti toliau
Ne vištienos kepsnelis 