Kartais ant palangių auga grikiai.
Mano auga tada, kai netingiu jų truputį pamirkyti ir uždaryti į dėžutę parai sudygti. Bet jau kai netingiu, tai tada turiu krepšį (gerai, indelį) daigintų grikių ir valgau juos visą dieną.
Vakar vėl netingėjau, todėl šiandien pasidariau daugybės skonių, poskonių ir spalvų pilnų salotų.
Ryžiai gali būti aštrūs, gali būti salotose, paprikoj, burito, troškiniuose ir sriuboj. Bet ir deserte. Ryžių pudingą norėjau išbandyti seniai, nes vis matydavau jį parduotuvių lentynose ir skardinėse ir galvodavau, kad čia kažkokia fancy ryžių košė. O pasirodo, panašiai ir yra. Fancy ryžių košė, kurią šiek tiek užtrunka pagaminti.
Kadangi rišamasis elementas čia yra pienas, pasigaminau anakardžių pieno, kurio receptą trumpai aprašysiu.
Veganų bendruomenėje dažnai matau komentarų apie tai, kad augalinio maisto patiekalai turi būti spalvoti – kuo daugiau vaivorykštės, tuo daugiau vitaminų ir panašiai. Dėl to dažnai kompleksuoju, kad mano pagamintas patiekalas atrodo nespalvotas ir nusprendžiu išvis nedėti jo recepto į blogą. Bet dabar pagalvojau (o tai nutinka retokai), kodėl ruda nėra spalva? Indiškoje virtuvėje dominuoja pagrinde geltona – ruda – oranžinė ir jų atspalviai, taigi pristatau savo indiško bulvių kàrio interpretaciją. Skaityti toliau
Dėl lietuvių kalbos asociacijų ir paaugliško prunkštimo išgirdus salotų pavadinimą, vadinu jas šunytės salotom (taip, tai Kale).
Pačios pačiausios, sveikiausios ir kitokiausios, žodžiu, visiškas hype dabar, o aš ką ryža, aišku irgi jas turiu tada valgyti.
Tačiau dabar, kai prasidėjo žalumynų metas, sugalvojau šunytės salotų įdėti į mano mylimiausią bananų smūtį. Tikrai nešlykštu, o labaiiii skanu ir dar kaip gražu! Palaukus kelias minutes bananai su šunytėm pavirsta į didžiules visatas ir hipnotizuojančius tolius, o ilgiau žiūrint galima pavėluoti į paskaitas. (true story) Skaityti toliau
Ne vištienos kepsnelis 