Moliūgas man asocijuojasi su šaltais rugsėjo rytais. Kai atsibundi ir žinai, kad diena bus šilta, bet rytas primena visus dvylika metų, kai keldavaisi anksti ir eidavai į mokslo metų pradžios šventę. Džiaugiuosi nebeturėdama progos to patirti, bet prisiminimus ištrinti ne taip lengva.

Kadangi turiu daug moliūgų, nusprendžiau padaryti kažką panašaus į indišką dahl (tirštą lęšių sriubą). Gavosi be galo skanus šiek tiek saldus troškinys, kuris padėjo užsimiršti, kad vėl atėjo TAS metų laikas. Skaityti toliau →