Keksiukai

IMG_6244Koks blogas be keksiukų!

Tik čia tiesiog keksiukai, be jokio įmantraus pavadinimo.

Kaip ir sausainių, taip ir keksiukų niekada nekepu, nes, kartoju, kam kepti mažą pyragą, jei galima kepti didelį.

Bet, pasirodo, žmonėms jie labai patinka, o jei dar be gliuteno, tai išvis ir sveika, ir nestorina (TARKIM), ir skanu. O dar jiems (keksiukams, ne žmonėms) padariau ir sniego papėdę ir kažkodėl dabar man jie panašūs į Kilimandžarą su savo nudūlėjusiom viršūnėm. PS daile ir darbeliais neužsiiminėju, nes man tai atrodo laiko gaišimas, kai tuo metu jau galėčiau valgyti, todėl jei norite gražių keksiukų, kreipkitės į “Rupūs miltai“. Skaityti toliau

Reklama

Spagečiai su kukuliais

File_000-3Viskas prasidėjo nuo to, kad turėjau sojos kubelių. Jie kaip ir visai nieko, bet nesvarbu, kaip juos ruoščiau, visada išlieka toks neskanus sojos poskonis, kuris man nelabai patinka.

Todėl karts nuo karto vis ieškodavau kokių gerų padažų ar marinatų, kurie atliktų gerą darbą ir blokuotų tą poskonį. Tokį marinatą radau! Ir nors soja marinavosi visą parą (galbūt užtektų ir per naktį), to laukti vertėjo.

Atsiprašau už nereprezentatyvią nuotrauką, bet gi svarbiausia vidus, o ne išorė. Skaityti toliau

Polentos fritkės

File_000-2Kas nemėgsta bulvių fri? Visi veganai prisimena, koks skanus maistas yra fritkės, kai nueina į bet kokią kavinę ar barą ir šis pasirinkimas apsaugo nuo tuščio gurgiančio skrandžio bei pasakojimų, kodėl nevalgai nieko, kas yra meniu. Ačiū belgams už tokį nuostabų išradimą.

Bet. Kai sesijos sezonu kas antri pietūs gaunasi vien orkaitėj keptos bulvių skiltelės, bulvių košė, iš namų atsivežti žemaičių blynai ir vėl bulvių skiltelės, tai nusprendžiau padaryti bulvių pertrauką ir pabandyt kokį kitą maisto produktą įtraukti į racioną. Bent trumpam.

Taip gimė šios kukurūzinės fritkės su iš UK atvežtu nuo sta biu Follow Your Heart majonezu. Neturiu žodžių apibūdinti šitą riebalų mišinį ir laukiu jo Lietuvoj (ačiū, Austėja:*) Skaityti toliau