Kiekvieną mėnesį atrandu po naują augalą, kurio dar neuždominavau.
Maniau, kad šį mėnesį tai bus persimonas, nes pirmą kartą jo paragavau tik prieš savaitę. Žinau, gėda.
Tačiau, pasirodo, ne. Žirniai yra spalio atradimas. Ir ne tie koncervuoti žali, o džiovinti ir geltoni. Labai rekomenduoju juos atrasti arba atrasti iš naujo, nes žirniai yra ne tik studentams įperkamas kiaulių pašaras, bet ir labai maistingas ir be galo skanus produktas. Skaityti toliau
Kai prieš beveik penkerius metus pasakiau močiutei, kad nebevalgysiu jos kotletų, jai buvo didžiulis emocinis smūgis, nes būdama maža buvau didžiulė jos kotletų mylėtoja.
Gal dėl to buvau panaši į kotletą (hehe).
Nepaisant mano dabartinio gyvenimo būdo, kai močiutė kepa kotletus ir pakvimpa visi namai, grįžtu į vaikystę ir sunkiai atsidūstu. Ne, tai nepriverčia manęs valgyti gyvūnų, bet tas kvapas kažką tokio turi, nors tu ką.
Ir taip visai netyčia atradau keistai močiutės kotletų skonį atkartojantį daržovinį kotletą, kurį pavadinau moderniu močiutės kotletu. Skaityti toliau
Kartais tenka eiti į gimtadienius. Į visus gimtadienius atnešu kažkokį savo gamintą dalyką, nes 1. galiu žmonėms parodyti, kad nebūtinai skanumynai privalo būti su pienu/kiaušiniais/kvietiniais miltais/(mėsa?) ir 2. turiu priežastį pusę dienos maltis virtuvėj, viską ragauti ir stengtis, kad gautųsi skaniai ir gražiai. Pastarasis punktas kartais lieka neįgyvendintas, bet dar prie to dirbu.
Šį savaitgalį į gimtadienį atnešiau saldžių bulvių ir žemės riešutų sviesto braunių su klevu sirupu. GYVO baro virėja buvo apstulbusi jų skoniu, vadinas, kažkas paviko.
Ne vištienos kepsnelis 