Kai prieš beveik penkerius metus pasakiau močiutei, kad nebevalgysiu jos kotletų, jai buvo didžiulis emocinis smūgis, nes būdama maža buvau didžiulė jos kotletų mylėtoja.

Gal dėl to buvau panaši į kotletą (hehe).

Nepaisant mano dabartinio gyvenimo būdo, kai močiutė kepa kotletus ir pakvimpa visi namai, grįžtu į vaikystę ir sunkiai atsidūstu. Ne, tai nepriverčia manęs valgyti gyvūnų, bet tas kvapas kažką tokio turi, nors tu ką.

Ir taip visai netyčia atradau keistai močiutės kotletų skonį atkartojantį daržovinį kotletą, kurį pavadinau moderniu močiutės kotletu.

KĄ DĖJAU

• 100g kynvos
• 2 1/2 stiklinės tarkuotos cukinijos
• 2 svogūnus
• stiklinę avinžirnių miltų (arba bet kokių kitų)
• petražolių, pipirų
• padažui: pusę pakelio prieskoninio Sojalitos tofu, du šaukštus Sojalitos majonezo (jie vis dar manęs neremia, nesuprantu, kodėl) ir 3 alyvuoges

KĄ DARIAU

• išviriau kynvą (7min ant vidutinės ugnies arba kol dar neatsiskyrė jų aureolės)
• sutarkavau cukiniją, užbarsčiau šiek tiek druskos ir palikau 5min pastovėt, kad išsiskirtų skystis
• nusėmiau apie 3 šaukštus žalio skysčio
• sumaišiau cukiniją su kynva, smulkiai pjaustytais svogūnais ir miltais, apibarsčiau daug petražolių ir pipirų
• formavau kotletus ir kepiau orkaitėj 220C 28min (aišku, galima kepti ir keptuvėj, bet norėjau be aliejaus, kotletu jau pabuvau vaikystėj užtektinai)
• šakute sutryniau tofu, smulkiai supjausčiau alyvuoges ir viską sumaišiau su keliais šaukštais majonezo
• viską suvalgiau

Ingredientų proporcijos nurodytos visą blėką sugebantiems suvalgyti individams.