Kiekvieną mėnesį atrandu po naują augalą, kurio dar neuždominavau.
Maniau, kad šį mėnesį tai bus persimonas, nes pirmą kartą jo paragavau tik prieš savaitę. Žinau, gėda.
Tačiau, pasirodo, ne. Žirniai yra spalio atradimas. Ir ne tie koncervuoti žali, o džiovinti ir geltoni. Labai rekomenduoju juos atrasti arba atrasti iš naujo, nes žirniai yra ne tik studentams įperkamas kiaulių pašaras, bet ir labai maistingas ir be galo skanus produktas. Skaityti toliau
Kai prieš beveik penkerius metus pasakiau močiutei, kad nebevalgysiu jos kotletų, jai buvo didžiulis emocinis smūgis, nes būdama maža buvau didžiulė jos kotletų mylėtoja.
Gal dėl to buvau panaši į kotletą (hehe).
Nepaisant mano dabartinio gyvenimo būdo, kai močiutė kepa kotletus ir pakvimpa visi namai, grįžtu į vaikystę ir sunkiai atsidūstu. Ne, tai nepriverčia manęs valgyti gyvūnų, bet tas kvapas kažką tokio turi, nors tu ką.
Ir taip visai netyčia atradau keistai močiutės kotletų skonį atkartojantį daržovinį kotletą, kurį pavadinau moderniu močiutės kotletu. Skaityti toliau
Chilli con carne yra nuostabus Texaso patiekalas, kurio originalaus niekada neteko ragauti.
Bet tai nereiškia, kad šis patiekalas negali būti toks pats nuostabiai skanus ir aštrus išėmus karnę.
Daug ingredientų, daug skonių, daug aštrumo, daug chilli sin karnės. Rojus.
P.S. Receptas dviem nelabai dideliem žmonėm su dideliais skrandžiais.
Esu girdėjusi komentarų, kad mano visas maistas yra garnyras. (wow burn labai prikolas miriau)
Norėčiau pasiginčyti, kas iš tiesų yra garnyras. Garnyras (kad ir koks valgykliškai tarybinis žodis jis būtų, fui) yra kažkas sveiko, ko jums pagailėjo virėja teta Aldona, nes tingėjo tarkuoti daugiau morkų ir kopūstų. Ir jis vadinamas garnyru tik todėl, kad jo nedaug. Patrigubinus tą liūdną garnyrą jis tampa dideliais pietum, po kurių sėdi visas skanus ir patenkintas iki vakarienės.
Tai čia bus mano ne garnyras.
Labai dažnai gaminu iš to, ką randu šaldytuve, nes būdama parduotuvėj perku negalvodama, ką čia gaminsiu. Imu viską iš eilės.
Kartais pritaikau patiekalams nusistovėjusius pavadinimus kaip karis, kugelis ir panašiai, bet kartais mano naudojami ingredientai neatitinka originalaus patiekalo sudėties.
Todėl šitas dalykas yra toks truputį pasišaipymas iš indų virtuvės ir nedrįstu jo vadinti kariu. Dėl to jis bus kažkoks troškinys.
PS Evelina, jei skaitai, jis tau:*
Kai šaldytuvas nebeužsidaro nuo Mykolo mamos cukinijų, reikia spręsti problemą.
Pirmą kartą dariau burgerį, o kadangi nevalgau beveik nieko, kas įeina į įprastą burgerį, tad teko jį modifikuoti, ir jis, kaip močiutė sakė, gavosi VISAAAI nieko.
Jeigu nesergate celiakija ir gliutenas jums neklijuoja žarnų (hiperbolė), salotų lapai vietoj bandelės nėra būtini. Bet užtat kaip gražu ir spalvota! Skaityti toliau
Orkaitė yra toks pats nuostabus išradimas kaip blenderis, nes blenderis ruošia bananų smūčius, o orkaitė kepa kugelius.
Ta proga, kad pagaliau galiu pasidžiaugti šiuo modernios visuomenės išradimu, iškepiau kugelį. Ir ne šiaip kokį kugelį, bet kugelį kvadratu su pievagrybių padažu.
PS Fun lituanistik fakt – perkėlus orkaitės kirtį iš pirmo skiemens į antrą, gaunam mergaitę labai gražaus gyvūno pavarde. Skaityti toliau
Veganų bendruomenėje dažnai matau komentarų apie tai, kad augalinio maisto patiekalai turi būti spalvoti – kuo daugiau vaivorykštės, tuo daugiau vitaminų ir panašiai. Dėl to dažnai kompleksuoju, kad mano pagamintas patiekalas atrodo nespalvotas ir nusprendžiu išvis nedėti jo recepto į blogą. Bet dabar pagalvojau (o tai nutinka retokai), kodėl ruda nėra spalva? Indiškoje virtuvėje dominuoja pagrinde geltona – ruda – oranžinė ir jų atspalviai, taigi pristatau savo indiško bulvių kàrio interpretaciją. Skaityti toliau
Šparagai. Mmm, jau pavadinimas skamba skaniai. Šparagai šiuo momentu yra mano mylimiausia daržovė tikriausiai dėl to, kad pagaliau išmokau juos tinkamai paruošti. Visas gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom, kai paragauji blanširuoto šparago. Tada lieka tik atsiprašyt jo, kad seniau laikydavau jį keptuvėj kokias DEŠIMT minučių ir raukydavausi valgydama. Nuoširdžiai atsiprašau, šparage. O čia bus risotto. Skaityti toliau
Indiška virtuvė yra viena geriausių originaliai veganiškų virtuvių ir neįmanoma to paneigti. Taip pat ir viena skaniausių. Dėl to pamačiusi neįprastai Lietuvos rinkoje beveik prinokusį mangą nusipirkau jį jau galvodama, ką čia tokio skanaus indiško pagaminus. Taip gavosi paprastas, bet nepaprastai skanus mango kàris. Skaityti toliau
Ne vištienos kepsnelis 