Su makaronais yra toks dalykas, kad jie visi yra iš miltų ir vandens, bet kiekviena forma turi skirtingą skonį. Nežinau, ar tai jau moksliškai paaiškinta, bet kažkodėl taip yra. Mano mėgstamiausios formos yra spaghetti ir fusilli. Taip yra ir todėl, kad beveik visi begliuteniai makaronai LT rinkoje yra spaghetti ir fusilli. Skaityti toliau
lęšiai
Moliūgai su lęšiais
Moliūgas man asocijuojasi su šaltais rugsėjo rytais. Kai atsibundi ir žinai, kad diena bus šilta, bet rytas primena visus dvylika metų, kai keldavaisi anksti ir eidavai į mokslo metų pradžios šventę. Džiaugiuosi nebeturėdama progos to patirti, bet prisiminimus ištrinti ne taip lengva.
Kadangi turiu daug moliūgų, nusprendžiau padaryti kažką panašaus į indišką dahl (tirštą lęšių sriubą). Gavosi be galo skanus šiek tiek saldus troškinys, kuris padėjo užsimiršti, kad vėl atėjo TAS metų laikas. Skaityti toliau
Visai nieko burgeris
Kai šaldytuvas nebeužsidaro nuo Mykolo mamos cukinijų, reikia spręsti problemą.
Pirmą kartą dariau burgerį, o kadangi nevalgau beveik nieko, kas įeina į įprastą burgerį, tad teko jį modifikuoti, ir jis, kaip močiutė sakė, gavosi VISAAAI nieko.
Jeigu nesergate celiakija ir gliutenas jums neklijuoja žarnų (hiperbolė), salotų lapai vietoj bandelės nėra būtini. Bet užtat kaip gražu ir spalvota! Skaityti toliau
Bulvių ir pupų kàris
Veganų bendruomenėje dažnai matau komentarų apie tai, kad augalinio maisto patiekalai turi būti spalvoti – kuo daugiau vaivorykštės, tuo daugiau vitaminų ir panašiai. Dėl to dažnai kompleksuoju, kad mano pagamintas patiekalas atrodo nespalvotas ir nusprendžiu išvis nedėti jo recepto į blogą. Bet dabar pagalvojau (o tai nutinka retokai), kodėl ruda nėra spalva? Indiškoje virtuvėje dominuoja pagrinde geltona – ruda – oranžinė ir jų atspalviai, taigi pristatau savo indiško bulvių kàrio interpretaciją. Skaityti toliau
Ne vištienos kepsnelis 