Laba diena. Po trijų dienų gausiu du bakalauro diplomus, tad pagaliau pailsėjusi ir savo puikios internetinės draugės Gretos paskatinta nusprendžiau atnaujinti blogo egzistavimą. Atsiprašau už ilgą pertrauką, bet neturėjau jėgų ir laiko suderinti baigiamuosius darbus ir gaminimą/fotografavimą/taisymą/receptų rašymą, tad teko paskirstyti prioritetus, bet tikiu, kad jūs labai neliūdėjot ir toliau valgėt bent kažkiek augalinio maisto, kuris buvo bent kažkiek skanus. O dabar galėsit valgyt dar daugiau ir dar skaniau, nes prigalvojau visokių receptų ir pateikimo būdų, kad sužadinčiau jūsų norą gaminti ir tai būtų skanu ir paprasta, nes pastebėjau, kad followinu daugybę gražaus maisto blogų, bet beveik nieko iš ten negaminu, nežinau, kas tai per fenomenas ir ar taip yra tik man, bet smegenys pačios suskirsto receptus į gražius ir į gamintinus.

Šiandien ryte ruošiau savo dažniausią pusryčių patiekalą, veganišką kiaušinienę/tofinienę. Kelis kartus rašiau jos receptą iš akies ir FB bloge, bet kadangi vis vien sulaukiu klausimų, kaip ją tiksliai pagaminti, tai nusprendžiau parašyti receptą, kad nereikėtų skrolint ir ieškoti kažkur komentaruose.

PS teksto bus daug, nes pagalvojau visokių dalykų papasakoti, bet procesas labai paprastas ir trumpas, tad galite skliausteliuose esančios informacijos ir neskaityti, ten šiaip įdomūs faktai tiems, kurie neturi, ką veikti.

KĄ DĖJAU

• vieną pakelį (150g) Sojalitos tofu (galite dėti bet kokio kito kieto tofu, svarbu ne silken)
• šiek tiek mažiau nei pusę šaukštelio ciberžolės ir žiupsnį pipirų
• šaukštelį aliejaus (naudojau kokosų, bet tinka bet koks kitas kepimo aliejus)
• 8 pievagrybius
• pusę pomidoro
• pusę raudonos paprikos
• didelę saują špinatų
• šaukštą maistinių mielių ir pusę šaukštelio juodos druskos (ji turi specifišką kiaušinių kvapą, kuris man labai patinka, bet reikėtų pauostyti jums patiems ir nuspręsti, ar nevimdo, nes žinau žmonių, kuriuos tas kiaušininis/sieros kvapas pykina)

KĄ DARIAU

• įpyliau į keptuvę aliejaus ir pirštais susmulkinau tofu. Tai galite daryti ir mentele, bet man labai patinka tas jausmas, tai naudoju savo pirštus
• po kelių minučių įbėriau ciberžolės ir pipirų ir gerai išmaišiau, kad visi tofu gabaliukai taptų geltoni (ciberžolė turi įdomų skonį ir kvapą, tad jei nesate jos ragavę, patariu pradėti nuo nedidelio kiekio. Jos geriau mažiau nei daugiau, bent jau aš taip dariau, kol pripratau. O pipirai, pasirodo, padidina visų gerų ciberžolės savybių pasisavinimą, todėl kažkur naudojant ciberžolę, visad berkit ir pipirų)
• tada supjausčiau visų šaldytuve rastų daržovių. Galite naudoti bet kokias turimas daržoves ar tas, kurias dedate į kiaušinių kiaušinienę: svogūnus, česnakus, vyšninius pomidorus, cukiniją, žodžiu, bet ką
• sudėjau į keptuvę viską, išskyrus špinatus ir dar kelias minutes maišydama pakepiau
• prieš baigiant kaitinimo procesą, sudėjau špinatus, maistines mieles ir juodosios druskos (jei neturite jos, o tikriausiai taip ir bus, nes nežinau daugiau tokių keistų žmonių, kurie ją pirktų, tai drąsiai berkite paprastos druskos. Maistines mieles barstau ant visko dėl B vitaminų grupės ir sūrio poskonio, tad rekomenduoju jų įsigyti ir praskaidrinti kasdienybę bei gauti B12. Nebent esate tokie kaip mano draugė Gabrielė B., kuri kažkodėl jų nepamėgo. Na, bet visokių žmonių yra, net ir tokių keistų.)
• fotografavau, viskas atšalo, tai teko vėl šildyti, bet buvo taip pat skanu

Tai va ir viskas. Tekstūros atžvilgiu šitaip paruoštas tofu nėra labai panašus į kiaušinį, nes nėra toks pats oringas, bet tai labai maistingi ir baltymingi pusryčiai, po kurių, bent jau aš, kokias 4h nenoriu valgyti (nes nėra tokio milžiniško šoko kasai, kaip būtų po miuslių, košių ar vaisių kokteilių pusryčių).