Mįslė. Lauki 24 valandas ir dingsta per 3 minutes. Kas? Migdolų pienas, teisingai.

Taigi, tokie mano santykiai su šiuo dievišku gėrimu. Parduotuvinis yra pavojingai keliantis priklausomybę, bet man nepriimtini jo sudėtiniai elementai, dėl to gaminu namie. O pasigaminti yra labai paprasta, beveik taip pat paprasta kaip nusipirkti iš parduotuvės (tik reikėtų stovėti 24 valandų eilėje) ir pieno įvairiapusiškos charakterio sąvybės leidžia interpretuoti gamybos bei naudojimo procesą.

KĄ DĖJAU

• 1 stiklinę nemirkytų migdolų (pačiam pienui naudojau mirkytus, bet apie tai KĄ DARIAU skiltyje)
• 4 datules
• žiupsnį cinamono
• 4 stiklines vandens

KĄ DARIAU

• užmerkiau stiklinę migdolų ir vis liūdnai į juos pažiūrėdavau (migdolai turėtų pasiplaukioti bent  8-12 valandų, bet man skaniausias pienas gaunasi po 24 valandų mirkymo. Nežinantiems – mirkymas pabudina migdolą ir visus gerus jo elementus iš žiemos miego bei palengvina malimo procesą)
• kitą dieną migdolus perploviau (iš stiklinės nemirkytų gavosi daugiau nei pusantros stiklinės mirkytų riešutų) ir sudėjau į blenderį kartu su datulėm, cinamonu ir vandeniu (priedus galima keisti į vanilę/klevų sirupą/agavos sirupą/cukrų ir taip toliau)
• po 2min malimo didžiausiu greičiu gautą skystį perkošiau per pagaliau nusipirktą riešutų maišelį (galima naudoti ir marliuką ar koštuvą)
• išgėriau pusę iškart, kitą pusę saugau

Mano pagamintas pienas būna geras 2-3 dienas. Galbūt būtų geras ir dar ilgiau, jei sugebėčiau tiek ilgai jo neišgerti. Galiojimo laiko pratęsimui pataria laikymo indus pakaitinti aukštoj temperatūroj. Bet tai nėra labai naudinga informacija, nes ir šiaip ilgiau nesuvartotas jis neišbūna.