Avižiniai blyneliai

IMG_6810Blynai ir blyneliai yra mano vaikystės ir paauglystės sinonimas.

Kiekvieną šeštadienį (absoliučiai kiekvieną) močiutė, prieš eidama į turgų, paruošdavo didžiulį bliūdą blynų ar blynelių tešlos (kokius 4-5 litrus, tikrai nemeluoju). Ir kai atsikeldavau, pusę šeštadienio kepdavau tuos blynus, kad paskui visą savaitę turėtume pusryčiams ar pietums blynų su uogiene, varške, mėsa, bananais, nutela, žodžiu, viskuo.

Mano pirštai atbukdavo nuo karštos rankenos, išmokau padaryti blynų 180 ir 360 ore ir kepdama, aišku, visą laiką valgydavau, nes kaip gali nevalgyt blynų? Bet kai sužinojau, kad turiu alergiją glitimui, šitas džiaugsmas ir blynų šeštadieniai staigiai baigėsi. Tačiau dabar pradėjau atrasti begliutenius blynelius ir nors dar neišsiaiškinau, kaip jų skonį pritraukti prie normalių blynų skonio, norėčiau pasidalinti paprastu avižinių blynelių receptu. Skaityti toliau

Keksiukai

IMG_6244Koks blogas be keksiukų!

Tik čia tiesiog keksiukai, be jokio įmantraus pavadinimo.

Kaip ir sausainių, taip ir keksiukų niekada nekepu, nes, kartoju, kam kepti mažą pyragą, jei galima kepti didelį.

Bet, pasirodo, žmonėms jie labai patinka, o jei dar be gliuteno, tai išvis ir sveika, ir nestorina (TARKIM), ir skanu. O dar jiems (keksiukams, ne žmonėms) padariau ir sniego papėdę ir kažkodėl dabar man jie panašūs į Kilimandžarą su savo nudūlėjusiom viršūnėm. PS daile ir darbeliais neužsiiminėju, nes man tai atrodo laiko gaišimas, kai tuo metu jau galėčiau valgyti, todėl jei norite gražių keksiukų, kreipkitės į “Rupūs miltai“. Skaityti toliau