Mano celiakijos istorija arba kaip nemirti nevalgant kviečių

Jei skaitote mano blogą, tikriausiai jau pastebėjote, kad  nevalgau jokių kviečių, rugių ir miežių. Taip yra todėl, kad sergu celiakija. Tai tokia liga/būsena, kuomet organizmas yra alergiškas/netoleruoja/nevirškina baltymo gliuteno. Kadangi susipažįstu su vis daugiau žmonių, kurie taip pat turi gyventi su šituo prakeikimu, norėčiau papasakoti savo istoriją ir pasidalinti sukauptomis žiniomis, kaip man pavyksta išlikti gyvai ir energingai ne tik nevartojant gyvūninės kilmės produktų, bet ir išimant kviečius, rugius ir miežius iš savo raciono.

Vaikystėje turėjau daug alergijų. Močiutė visada sako, kad dėl to, kad mama mane labai trumpai maitino savo pienu ir anksti pradėjau gerti mišinukus. Nuolat berdavo rankas, ypač per alkūnių ir kelių sulenkimus, o valios nesikasyti neturėjau. Buvau alergiška karvės pienui, bet negi atimsi iš vaiko jo taip mėgstamus URIGA sūrelius su aguonom? Aišku, ne. Vėliau, kai buvau 3-4 metų, per Velykas senelis man vis lupo ir lupo vištos kiaušinius ir po 4 kiaušinių prasidėjo didžiulė alergija. Kadangi puikiai pamenu visą savo vaikystę, atsimenu, kaip po valandos pradėjo viską niežėti, išraudau ir labai verkiau. Taip atsirado alergija kiaušams.

Paauglystėje, prasidėjus brendimui, turėjau be galo daug jaunatvinių spuogų. Ant veido, kaklo, nugaros ir krūtinės. “Valgyk mažiau saldumynų, valgyk neriebiai ir viskas išsispręs. Praeis brendimas ir vėl oda bus lygi. Kas rytą ir kas vakarą plauk odą visokiais tonikais, scrub’ais ir kremukais ir tikrai pagerės!“ Tai kartodavo mano pediatrė, bet kažkodėl nei cukraus mažinimas, nei neriebaus maisto valgymas, nei paauglystės pabaiga nereiškė lygios ir švarios odos. Net ir visa chemija nedarė tam jokios įtakos. Taip pat nuo 5 klasės tapau apvalutė akiniuota moksliukė, tad apie patyčių lygį pasakoti tikriausiai net nereikia. Nepaisant visų šitų nesklandumų nestokojau pasitikėjimo savimi, lankiau muzikos mokyklą, baletą, žaidžiau futbolą, stalo tenisą, čiuožiau ant ledo ir tikiu, kad tai leido man neužsidaryti savyje, išsiugdyti gerą humoro, ironijos ir ypač saviironijos jausmą.

 
Šalia visų alergijų, antsvorio ir spuogų, mano kraujas visuomet būdavo prastas. Per mažai kalcio, per mažai vitamino D, per mažai geležies, per žemas hemoglobinas. Dėl vit D ir kalcio trūkumo užaugau tik iki 163cm nuo žemės. Nors visada, kiek tik save atsimenu, gėriau įvairiausius kalcio papildus, tai man užaugti nepadėjo, nes mano organizmas jų niekaip neįsisavindavo. Kalcį gerti nustojau tada, kai 7oj klasėj išoperavo mano apendiksą ir jame rado 1.5cm skersmens kalcio darinį.

Dėl kalcio ir geležies trūkumo labai slinko mano ir taip vos matomi trys plaukai ir niekas nesiaiškino, kodėl taip yra. Juk geriu papildus, ypač tą šlykštų skystą Feroglobiną, tai viskas turi būti gerai. Deja, taip nebuvo. O apie tokį dalyką kaip celiakijos tyrimą nepagalvojo nei mano medikė mama, nei šiaip viską išmananti močiutė, nei gera pediatrė.

Tuomet man suėjo 16 ir nusprendžiau priimti pirmą svarbų savo gyvenimo sprendimą ir atsisakyti mėsos. Dažniausiai gydytojos man pasakytas būdvardis – neprotinga. Kaip tu, anemikė, gali atsisakyt mėsos? Labai neprotinga, Liucija, labai neprotingai elgiesi. Gi iškris visi plaukai, būsi išbalusi ir nu tiesiog mirtis tavęs laukia. Tačiau aplinkiniai dažnai nežino, kad aš ožiaragis – jeigu kažką sugalvoju ar padarau, tai yra teisinga, negali būti niekaip kitaip ir mane perkalbėti galima tik pateikus moksliškai įrodytus faktus. Tada pykdama pakeisiu savo nuomonę. Gal. O tuo metu mano gydytoja man nebuvo joks autoritetas, ypač kai jos 10 metų trunkantis išrašomų papildų vartojimas mano situacijos nei kiek nepagerino.

Taigi, nustojau valgyti mėsą ir taip gyvenau 3 su puse metų. Per tą laiką šiek tiek nukrito svorio ir šiek tiek pagerėjo odos situacija, tačiau tikrai negaliu vegetarizmui padėkoti už ligų išgydimą. Hemoglobino, feritino ir geležies rodikliai pakilo per keletą punktų, o tai reiškė, kad situacija bent jau neblogėja. Tuomet, būdama 11oj klasėj, susidūriau su atopiniu dermatitu. Tai labiausiai paveikė mano rankas ir liemenį. Oda išsausėdavo, pleiskanodavo, trūkinėdavo ir tragiškai niežėdavo. Situacija blogėdavo žiemom ir susidūrus su stresu, tad dvyliktoj klasėj buvo vaikščiojantis atopinis dermatitas. Dabar suvokiu, kad jis prasidėjo kaip tik dėl mėsos atsisakymo, bet ne iš tos pusės, kaip galite pagalvoti. Vis dažniau pradėjau rinktis makaronus su grybais, vegetariškas picas, burgerius su feta, bandeles su džemu, spurgas, sumuštinius su sūriu ir panašiai. Visa tai sieja tai, kad beveik kiekvieną kartą, kai kažką valgydavau, tai būdavo kviečiai ar rugiai. Kadangi nebevalgiau visokių kepsnių, rinkdavausi vegetariškas opcijas, kurios dažnai ateina su miltais. Tuo metu dar nieko nežinojau apie savo celiakiją ir spėju, kad būtent tai ją dar labiau paaštrino.

Prieš daugiau nei pusantrų metų dėl įvarių priežasčių ir atėjusios brandos nusprendžiau visiškai atsisakyti gyvūninės kilmės produkų, tikėdama, kad tai išspręs visas mano problemas. Buvau iš dalies teisi. Baltos apnašos nuo liežuvio dingo, spuogų sumažėjo perpus, o kraujas rodė matomą pagerėjimą. Bet vis dar kažko trūko.

Ir prieš dvejus metus atėjo ta diena, kai mano sesė pasidarė gliuteno netoleravimo tyrimą. Ji taip pat nelabai augo ir turėjo daug problemų su žarnynu. Tyrimo atsakymas buvo teigiamas. Tada tyrimą pasidarė ir mano mama. Jai taip pat rado alergiją gliutenui. Praėjus pusmečiui tokį tyrimą pasidariau ir aš ir surprise surprise, aš irgi turiu tokią alergiją.

Tada staigiai, be jokių apmąstymų ar gilinimųsi atsisakiau gliuteno turinčių produktų. Iš pradžių buvo keista, tikrai. Jokios picos, jokių makaronų, jokios duonos. Neieškojau tam alternatyvų, tiesiog išbraukiau šiuos produktus iš raciono ir viskas. Kadangi mano žarnynas į gliuteną nereagavo niekaip (taip maniau), tai kartą per kelias savaites nesusilaikydavau ir vis suvalgydavau riekę duonos ar kokią picą. Kitą rytą atsikeldavau išbertu veidu, bet šiaip, mano oda pagaliau tapo kaip kūdikio. Tokia kaip reklamose, kur jos visos išteptos pudra. Po pusmečio pasidariau kraujo tyrimus ir taip, mano kalcis buvo puikus, geležis, feritinas ir hemoglobinas visiškose normos ribose. (NB jokių papildų apart B12 ir augalinio vit D negeriu nuo pat veganizmo pradžios)

Nebesijaučiu mieguista po pietų, neslenka kuokštais plaukai, o atauginėja vis storesni ir sveikesni, turiu daug jėgų, mano kraujas toks puikus, kad net tapau donore, o su atopiniu dermatitu jau beveik atsisveikinau.

Vis dėlto, per klaidą suvokiau, kad mano žarnynas labai reaguoja į gliuteną, tiesiog kadangi nuolat jį valgydavau, organizmas buvo prisitaikęs kovoti su alergenu. Prieš šių mokslo metų pradžią suvalgiau spurgą. Tai buvo pirmas gliuteno turintis gaminys po trijų mėnesių pertraukos. Po pusvalandžio taip pradėjo skaudėti pilvą, kad negalėjau atsistoti nuo kėdės. Rimtai maniau, kad viduj kažkas pjausto mano žarnas ir mirsiu iš skausmo. Po pusvalandžio beveik keturiom nuėjau iki tualeto ir suprantate, kas buvo toliau. Tai buvo mano paskutinis gliuteninis produktas, tad jau keturis su puse mėnesio esu visiškai švari (kaip kokia narkomanė).

O dabar apie celiakiją.

Kaip jau minėjau, tai autoimuninis sutrikimas, kuomet organizmas nepriima kviečiuose, rugiuose ir miežiuose esančio baltymo gliuteno. Jeigu turite šią alergiją ir vis vien vartojate šiuos produktus, štai kas nutinka jūsų viduje: jūsų plonoji žarna yra padengta žiuželiais, kurie padidina jos paviršiaus plotą ir taip gerina medžiagų absorbciją. Kai suvalgote kažko su gliutenu, organizmas pradeda elgtis keistai ir puola tuos plonosios žarnos žiuželius. Jie nebegali atlikti savo funkcijos, nes yra pažeidžiami ir nebegali absorbuoti maistinių medžiagų. Aš esu puikus to pavyzdys – mano organizmas neįsisavindavo kalcio, geležies ir dar tikriausiai daugelio kitų medžiagų.

Celiakija gali slėptis po daugeliu ligų. Kadangi kiekvieno žmogaus organizmas skirtingas, visų reakcija taip pat esti nevienoda. Dažniausi  simptomai: nuolatinis pilvo pūtimas, paleisti viduriai, vidurių užkietėjimas, nuolatinis nuovargis, mieguistumas, vėmimas, anemija, hiperaktyvumas (ADHD), spuogai, sulėtėjęs augimas ir vystymasis, irzlumas, perbalusi oda.

Bet nevalia nusiminti. Kaip ir perėjus prie veganiško gyvenimo būdo, taip pat ir begliutenis gyvenimas skatina vaizduotę ir padeda atrasti niekur nematytų ir negirdėtų valgomų produktų.

Pateiksiu sąrašą kruopų, kurios neturi baltymo gliuteno ir yra toleruojamos celiako organizme.

• grikiai
• ryžiai
• kynva
• burnotis
• kukurūzai
• soros
• avižos*

*šiaip avižos yra begliutenės, tačiau yra du aspektai, kuriuos verta paminėti. 1. kadangi dažnai avižos būna apdirbamos ten pat, kur ir kviečiai, rugiai ir miežiai, jos gali turėti daug pėdsakų, į kuriuos organizmas gali sureaguoti. 2. 1% celiakų gali netoleruoti ir avižų, tad geriau išbandykite ant savęs. Aš jas valgau ir man viskas gerai.

Dažnai žmonės teiraujasi dėl pėdsakų. Lygiai taip pat kaip ir gyvūninės kilmės pėdsakai, gliuteno pėdsakai būtini paminėti dėl tų žmonių, kuriuos gali ištikti anafilaksinis šokas, jei tarp jų valgomų kukurūzų dribsnių gamykloj įkrito kokia manų kruopa. Jei fabrikas negali užtikrinti visiškos švaros šiuo atžvilgiu, yra pažymima, kad gali būti pėdsakų, tačiau jei išgyvenote tiek ilgai, kad skaitote šį blogą, nuo jokios manų kruopos tikrai nemirsite, pažadu.

O visi kiti produktai kaip daržovės, vaisiai, ankštiniai (soja, avinžirniai, pupos, žirniai, lęšiai), riešutai, sėklos, daigai ir gyvūninės kilmės produktai gliuteno neturi.

Žinoma, jei perkate kažkokį paruoštą produktą kaip sojos padažą (ar šiaip bet kokį padažą), salotas ar panašiai, gali būti, kad į šiuos produktus yra dedama šiek tiek kviečių ar kviečių baltymo, siekiant sutirštinti konsistenciją. Taip pat viešosiose maitinimo įstaigose visokie kotletai dažnai būna apvoliojami džiūvesėliuose ar į pačią tešlą dedami miltai dėl geresnio sukibimo. Todėl visada rekomenduoju skaityti etiketes ir nebijoti klausti!

Taip pat, ačiū prekybos centrams už dėmesį ir begliutenių pakaitalų importavimą. RIMI ir ASSORTI šiuo metu yra geriausi pasirinkimai, jei norite begliutenio picos pado, miltų, tamsios ar šviesios duonos, krekerių, sausainių, makaronų ir panašiai. Keli lietuvių gamintojai mala ryžių, žirnių, kukurūzų ir sojų miltus. Be abejonės, šie produktai kainuoja brangiau už kvietinius/ruginius, taigi tenka arba apriboti jų vartojimą ir džiaugtis tiesiog originaliai begliuteniais produktais, arba susitaikyti, kad jūsų liežuvis jus valdo geriau nei smegenys ir išleisti daugiau. Bet nepamirškite, kad ryžiai, grikiai ir avižos visur kainuoja pigiau grybo.

Tai tiek. Jei turite kokių klausimų, rašykite asmeninę žinutę arba komentarą apačioje, mielai atsakysiu. Jei turite noro klausti daug ar norite pagalbos apsiperkant,  susitarsim dėl susitikimo rimiake, veggo ar assorti.

 

Šaltiniai pasiskaitymui:

https://celiac.org

http://www.niddk.nih.gov/health-information/health-topics/digestive-diseases/celiac-disease/Pages/facts.aspx

https://www.csaceliacs.org/celiac_disease_defined.jsp