Šiandien prie kasos išgirdau šmaikštų pasakymą, kad veganai valgo tik ‘žolites’. Ta proga išsikepiau lazanijos iš ‘žoličių’.

Kas nemėgsta lazanijos?? Nebent broliai ir sesės celiakai, kurie bando sau įteigti, jog kviečių patiekalai nėra skanūs, kad tik lengviau gautųsi kentėti tą kvailą alergiją.

BET! Liūdesiui atėjo galas, nes yra begliutenių lakštų. O kai juos radau, nusprendžiau antrą kartą gyvenime pavalgyti lazanijos. Ir ji gavosi nuo sta bi. Labai labai niam.

KĄ DĖJAU

• visą dėžutę lazanijos lakštų
• 2 dėžutes (po 500g) pomidorų pastos su česnakais (tinka ir pomidorų padažas ar įprasta pomidorų pasta)
• 1 gabaliuką tofu (200g) (naudojau Sojalitos su prieskoniais, bet galima ir į paprastą įbert pipirų, baziliko, čiobrelių ir voila)
• dvi saujas pievagrybių
• dvi saujas špinatų
• 1 pomidorą
• daug tarkuoto sūrio (naudojau Violife mozzarella, bet tinka bet koks, kuris lydytųsi (jei kažkas gyvenate urve, noriu pranešti, kad augalinės kilmės sūrio jau yra ne tik VEGGO, bet ir IKI, ir RIMI!)

KĄ DARIAU

• tofu suvyniojau į rankšluostį ir gerai prispaudžiau, kad išbėgtų visas vanduo. Taip tofu tampa išraiškingesnio skonio. Paskui jį šakute sutryniau iki varškės konsistencijos
• stambia tarka sutarkavau sūrį
• sluoksniavau taip: PP (trump. pomidorų padažas), lakštai, PP, lakštai, PP, grybai, sūris, PP, lakštai, PP, tofu, špinatai, PP, lakštai, PP, grybai, PP, lakštai, PP, daug sūrio ir pomidorų apskritimai
• sluoksniuoti galite kaip patinka ir kokiais patinka ingredientais, esmė tokia, kad iš abiejų lakšto pusių turėtų būti PP, kad lakštai gražiai suminkštėtų
• kepė apie 45min 230C (arba kol įbedus šakutę ji minkštai pasiekia dugną)

Buvo taip skanu, kad močiutė net gramdė lazanijos indo šonus šakute.

P.S. gandai sako, kad ji esti dar skanesnė kitą ar net trečią dieną. Bet nežinia, kas tuos gandus skleidžia, nes nesuprantu, kaip iškęst tris dienas jos nesuvalgius.